Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos mokiniai keliavo po Europą

Kęstutis 2009-09-16

Tinkamai dar vasarą  užpildyta paraiška suteikė  galimybę mūsų mokykos komandai aplankyti didžiausią pasaulyje daugiatautį parlamentą – Europos Parlamentą. Tad rugsėjo 5-12 dienomis didelis  mūsų mokyklos (8-12 klasių) mokinių būrys, mokytojai, mokyklos vadovai keliavo po Europos Sąjungos valstybes.

Vienas iš  pagrindinių šios kelionės tikslų buvo apsilankyti Europos Parlamente, sutsitikti su savos šalies atstovais, kuo daugiau sužinoti apie šios svarbios institucijos veiklą, priimamų įstatymų svarbą, įsitikinti, ar tikrai taip svarbu mums, jauniems, dalyvauti rinkimuose. Be to, buvo smagu patikrinti ir gerai žinomą seną tiesą: „ Geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti“. Tad lankydamiesi Europos Sąjungos valstybėse - Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje - stengėmės kuo daugiau pamatyti, patirti, sužinoti.

Karjera +  Gebėjimai + Įgūdžiai + Vertybės = Ateitis

Europos Parlamente mūsų delegaciją  pasitiko vizitų ir seminarų skyriaus koordinatorė Ieva Valutytė.  Ji mus supažindino su EP darbu, struktūra, sudėtimi, biudžetu, atsakė į visus mums rūpimus klausimus. Įdomu buvo sužinoti, kad Europos Parlamento rūmuose jo nariai yra susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Parlamente yra septynios frakcijos ir nepriklausomi nariai. Beje, parlamentarai dirba komitetuose ir delegacijose. Sužinojome, kokie svarbūs yra vertėjai: tik jų dėka Parlamento darbe vartojamos visos oficialiosios Sąjungos kalbos. Supratome, kad dirbti tokioje svarbioje institucijoje yra įdomu, atstovauti savo šaliai ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Čia dirbantieji yra saugūs, jų darbas vertinamas, jie turi puikias sąlygas kilti karjeros laiptais.

Vizito metu iš anksto buvo suplanuotas susitikimas su mūsų šalies atstove Vilija Blinkevičiūte, tačiau dėl įtemptos europarlamentarės dienotvarkės ji susitikti su mumis tiesiog nebespėjo. Visgi dėmesio iš mūsų šalies atstovų sulaukėme. Susitikti su mumis panoro Viktoras Uspaschikas. Susitikimas buvo šiltas. Eroparlamentaras noriai su mumis dalijosi savo politine patirtimi, nuoširdžiai pasakojo apie atsiradimą didžiojoje politikoje, pateikė pavyzdžių, kaip, jo nuomone, reikėtų kelti Lietuvos ekonomiką, išgirdome pamąstymų apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemą , sužinojome jo tolimesnius planus, ką jis ketina nuveikti Europos Parlamente, išgirdome jo dienotvarkę.

Po beveik dvi valandas trukusio susitikimo, po pasivaikščiojjimo po Parlamentą, po vizitų ir seminarų skyriaus koordinatorės informatyvaus pristatymo supratome, kad labai svarbu domėtis, kuo gyvena Europa, kokius įstatymus priima, kaip ir kad šie sprendimai daro įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Ir mes negalime likti abejingi savo ateičiai.

Varšuva – Drezdenas –  Briuselis – Paryžius – Praha

Yra sakoma, kad niekas taip gerai neatskleidžia svetimos šalies kultūros, kaip pažintis su miestais. Miestai ypatingi, ypač keliautojui. Ypatingi savo statiniais, senąją ar naująja architektūra, asmenybėmis, jų nuveiktais darbais. Miestų mes matėme išties daug, spėjome po didžiuosius ir pasivaikščioti. Lenkijos sostinę stebėjome tik pro važiuojančio autobuso langą. Saksonijos sostinėje – žaviajame Drezdene, įsikūrusiame Elbės slėnyje, tebuvome tris valandas, tačiau pasivaikščiojome po senamiestį, Cvingerio rūmus – meno galeriją. Nustebome, kad  ant rūmų „ Matematikos-fizikos paviljono“ fasado  puikuojasi herbas su Lietuvos Vyčiu ir Lenkijos Ereliu. Tokį herbą galima stebėti ir ant „Karūnos vartų “ virš įėjimo iš pietvakarių pusės. Tai tik įrodo, kad mes, lietuviai, esame svarbi ir sena Europos tauta.

Briuselis – tai ne tik Europos Parlamento širdis, tai ir nepakartojamo skonio šokoladas, tai ir besišlapinančio berniuko statulėlė, tai ir gražiosios gotikos pavyzdys – Rotušė. O ką jau bekalbėti apie visų pasaulio romantikų meką – Paryžių. Tai miestas širdžiai. Tai Monmartras – su nuostabaus grožio panorama, tai garsusis Eifelio bokštas, tai plaukimas vakarėjant Senos upe. Įspūdžių be galo daug, įspūdingus vaizdinius keičia dar įspūdingesni. Ir taip nuolat. Atmintis jau sunkiai bepriima naują informaciją, kojos beveik nebelaiko, bet nepykstame, širdyje gera. Mūsų dar laukia Luvras, Paryžiaus katedra, Triumfo arka, garsieji Eliziejaus laukai…

O kokia graži grakščioji Praha. Įspūdingo grožio senamiestis, legendomis apipintas Karolio tiltas. Visi suradome ir Auksinę gatvelę, perėjome meridiano juostele. Tikima, kad tas, kuris praeina šiuo keliu, dar kartą sugrįš. Ėjome, matyt norėjome dar kartą sugrįžti.

Keliavome toliau. Mūsų jau negąsdino skaičiai - 1000 kilometrų, 600,  200, 100 ir visai jau čia pat ranka pasiekiami namai – Lietuva. Po ~20 valandų trukusios kelionės ankstų šeštadienio rytą pasiekėme Daugus.

Patirtis – geriausia mokytoja

Kartais svajonės pildosi, tik reikia svajoti. Reikia svajoti taip stipriai, kad ir tai, kas vakar buvo nerealu, šiandien virstų tikrove. Europa – mūsų visų namai. Smagu, kad ją jau pažįsti ne iš pasakojimų, vadovėlių, atvirukų. Savo akimis pamatęs jautiesi daug tvirtesnis. Mūsų mokyklos direktorius Almantas Jakimavičius mėgsta sakyti, kad didžiausia žmogaus mokykla -  jo patirtis.

Taip, sena tiesa lenda kaip yla iš maišo: „Geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti“.

Rima Juonytė, 11kl. mok.